Liepos 10 d. Europos Parlamento Aplinkos apsaugos komitetas balsavo dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. Balsuota už teisinių priemonių, ribojančių tradicinę biokuro gamybą ir skatinančių perėjimą prie naujos kartos produktų iš kitų šaltinių, tokių, kaip jūros dumbliai ar tam tikros atliekos, patvirtinimą. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti šiltnamio dujų emisiją, kurią sukelia dirbamos žemės naudojimas biokuro kultūrų auginimui.
Copa-Cogeca džiaugiasi dėl šio balsavimo metu priimtų sprendimų dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Europos Parlamento nariai pabrėžė, kad žemės ūkis ir miškininkystė užima svarbų vaidmenį tausojant gamtinius išteklius, ypač aukštos kokybės vandenį ir dirvožemį, bioįvairovę ir įvairų kultūrinį kraštovaizdį.
Copa-Cogeca generalinio sekretoriaus Pekka Pesonen teigimu, “EP narių nuomonės sutampa su Copa-Cogeca mintimis dėl žaliojo auginimo: tokios priemonės turi būti palankios aplinkai, tačiau tuo pat metu išlaikyti gamybos pajėgumus, efektyvumą ir išsaugoti darbo vietas. Ši Veiksmų programa gali padėti ES iki 2020 m. tapti sumania, tvaria ir darnia ekonomika. Be to, sutinkame su EP nariais, kad norint maksimaliai išnaudoti ES aplinkosaugos įstatyminės bazės privalumus, labai svarbu dar labiau tobulinti jos įgyvendinimą. Tai turėtų būti svarbiausias Aplinkosaugos veiksmų programos tikslas.
Tačiau Copa-Cogeca išreiškia abejonę, ar žengiama teisingai, nustatant Tvaraus vartojimo ir gamybos įstatyminę bazę. Ši bazė nesiunčia pakankamo signalo gamintojams ir vartotojams bei neskatina tausaus išteklių vartojimo. “Mūsų įsitikinimu, žymiai efektyviau būtų imtis savanoriškų priemonių. Be to, manome, kad būtina daugiau diskutuoti apie dirvožemio kokybės išsaugojimo klausimą, nes valstybėse narėse jis kelia labai skirtingas problemas. Be to, dėl dirvožemio apsaugos priemonių palikta apsispręsti pačioms valstybėms narėms – tiesioginę ir netiesioginę dirvožemio apsaugą jau reglamentuoja įvairūs ES reglamentai”.
Copa-Cogeca neigiamai įvertino EP Aplinkos apsaugos komiteto sprendimą 2020-aisiais taikyti 5,5 proc. ribą biokuro, pagaminto iš žemės ūkio kultūrų, naudojimui, įspėdama, kad tai ne tik pavojus ES biokuro pramonei, bet ir gyvūnų pašarams, be to, tai prieštarauja ES 2020 tvaraus, pažangaus ir integruoto augimo strategijai, su klimatu ir energetika susijusiems tikslams. Ūkininkai ir žemės ūkio sektorius investavo dideles lėšas į šį sektorių, remdamiesi ES institucijų įsipareigojimu užtikrinti, kad iki 2020 m. 10 proc. transportui naudojamo kuro turės būti išgauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau EP narių sprendimu, iki 2020 m. pirmosios kartos biokuro, pagaminto iš maistinių ir energetinių kultūrų, dalis negalės viršyti 5,5 proc. bendrų energijos sąnaudų transporto tikslais (Europos Komisija buvo siūliusi 5 proc. ribojimą). Toks EP Komiteto balsavimas yra visiškai nepateisinamas ir skatins aktyvesnį iškastinio kuro vartojimą bei didesnę CO2 emisiją. Tokie balsavimo rezultatai daugelyje šalių reikš sektoriaus plėtros pabaigą, sukeldami grėsmę 220 tūkst. darbo vietų, daugiausiai ES kaimo vietovėse. Be to, kyla grėsmė gyvulių pašarams, nes biokuro gamyba yra labai reikšminga gyvulių pašarų sektoriui – rapsų sėklas galima naudoti tiek biokuro gamybai, tiek gyvulių pašarams. Didžioji dalis grūdų lieka pašarų sektoriuje.
Dėl šių priežasčių Copa-Cogeca ragina EP narius, balsuosiančius dėl ataskaitos plenarinės sesijos metu rugsėjo mėn., užtikrinti gyvybingo biokuro sektoriaus ateitį. Argumentai už biokuro naudojimą yra pakankamai tvirti. Biokuras padeda mažinti priklausomybę nuo naftos bei šiltnamio dujų emisiją, stabilizuoti prekių rinkas, padidinti darbo lygį kaimiškose vietovėse ir užtikrinti būtinąsias pašarų atsargas. Šios kultūros neturi poveikio maisto kainoms, kaip pavyzdžiui naftos kainos, valiutų kursai, ekstremalios oro sąlygos ir kt. Todėl Copa-Cogeca ragina EP narius iki 2020 m. leisti bent 8 proc. transportui naudojamo kuro naudoti augalines kultūras.
Dėl šių teisinių priemonių Europos Parlamente bus balsuojama plenarinės sesijos metu Strasbūre rugsėjo mėn.
ŽŪR informacija