2013 m. balandžio mėn. 10-12 d. Lietuvos delegacija, sudaryta iš Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Kauno raj. savivaldybės, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos ir LR žemės ūkio rūmų atstovų lankėsi Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje. Šis vizitas buvo projekto „Kooperatinių struktūrų plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ dalis, kurio tikslas - susipažinti su Vokietijoje veikiančių kooperatyvų veikla, teisine baze, galimybėmis ir pritaikyti šią informaciją plėtojant kooperaciją Lietuvoje.

Pirmąją vizito dieną, balandžio 10 d., delegacija aplankė pieno perdirbimo įmonę, esančia Idevechte. Šios, vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vokietijoje, įmonės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, tačiau ji priklauso pieno gamintojų kooperatyvui DMK. Kooperatyvas ir jo nariai yra šios įmonės savininkai, o kooperatyvo vadovai yra ir įmonės vadovai. Tokia sistema sukurta tam, kad sprendimai įmonėje būtų priimami greičiau nei kooperatyve ir būtų paprastesnė valdymo sistema. Kadangi kooperatyvo narių yra daug, teritorija suskirstyta regionais, kurie turi savo vadovus. DMK susikūrė 2009 m., susijungus dviems kooperatyvams, kad būtų lengviau vystyti eksportą. Šie du kooperatyvai buvo gana seni, veikiantys jau daugiau nei 100 metų. DMK turi 2 padalinius Vokietijoje.

Pieno perdirbimo gamykla buvo pastatyta 1974 m. Metinė pieno perdirbimo įmonės apyvarta yra 4,6 mlrd. eurų, iš viso perdirbama 6,9 mlrd. kg pieno per metus, kuris tiekiamas iš 11000 pieno ūkių. Dauguma šių ūkių yra kooperatyvo nariai, kooperatyvas surenka pieną, po to parduoda jį įmonei. Ūkių dydžiai labai skirtingi, tačiau vidutinis šio kooperatyvo ūkis turi apie 70 karvių. Pasak įmonės atstovo, populiariausi pieno produktai Vokietijoje yra geriamas pienas, sviestas, varškė ir sūris. Pieno produktų paklausa Vokietijoje mažėja ir manoma, kad šis mažėjimas sąlygotas gyventojų skaičiaus mažėjimo, tačiau pasaulyje pieno paklausa auga ir tai nuteikia optimistiškai. 75 proc. savo pagaminamos produkcijos DMK parduoda per 6 didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus Vokietijoje, dalį produkcijos eksportuoja. Norėdami mažiau priklausyti nuo didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų, DMK turi platų produkcijos asortimentą. Tai greito vartojimo produktai (pienas, sviestas, varškė), sūris, įvairūs pieno milteliai, ledai, kūdikių maistas bei specialūs produktai. Platus asortimentas užtikrina stabilias pajamas. Šios įmonės sūrinė - didžiausia Europos sūrinė, perdirbanti 1,6 mln. kg pieno per dieną ir turinti 120 darbuotojų.

Po pietų delegacija lankėsi didmeninės prekybos daržovėmis ir vaisiais įmonėje UNIVEGA, įsikūrusioje Bremene. Tai viena didžiausių Vokietijos didmeninės prekybos daržovėmis ir vaisiais įmonių, kuriai produkciją tiekia nemaža dalis Vokietijoje veikiančių kooperatyvų ir stambių ūkių. Šios įmonės metinė apyvarta 180 mln. eurų, ji eksportuoja į beveik 30 pasaulio šalių. Mūsų šalies delegacija lankėsi Bremene esančiuose sandėliuose, kurie apima 13,5 tūkst. m², talpina 1100 palečių. Iš viso ši įmonė turi 14 panašių sandėlių Vokietijoje, produkciją superka iš 3 uostų. Univega vadovas minėjo, kad Lietuvos rinka, nors ir gana maža, tačiau Vokietijai įdomi.

Lietuvos kooperatininkai susitiko su Vokietijos kooperatyvų sąjungos atstovais. Jie pristatė savo struktūrą, funkcijas, veikimo principus. Kooperatyvų sąjungų steigėjai ir savininkai Vokietijoje yra kooperatyvai. Tai - ne vien žemės ūkio, bet ir įvairių sričių kooperatyvai (energetiniai, socialinio pobūdžio, prekybininkų ir t.t.). Vokietijoje yra 5 kooperatyvų sąjungos, visi kooperatyvai privalo priklausyti kuriai nors sąjungai. Kooperatyvų sąjunga, su kuria delegavija susipažino, jungia 279 narius – kooperatyvus. Sąjungoje dirba 160 darbuotojų. Sąjunga savo nariams siūlo įvairius ekonominius tyrimus, konsultacijas, aktyviai užsiima savo narių švietimu ir mokymu, vykdo kooperatyvų tikrinimus (ekonominių rodiklių). Ekonominių rodiklių tikrinimas kooperatyvams Vokietijoje yra privalomas, vykdomas kooperatyvui įsikūrus ir vėliau ne rečiau kaip kartą per du metus. Tikrinami trys dalykai: finansai, visi organizaciniai ir valdymo reikalai, vadovų veikla. Kooperatyvų sąjungą išlaiko kooperatyvai, kurie moka mokesčius už patikrinimus, už konsultacijas, mokymus, taip pat yra metinis mokestis – procentas nuo apyvartos, kurio dydis skiriasi, priklausomai nuo kooperatyvo rūšies. Sąjungos atstovai paminėjo, kad kooperatyvų padaugėjo po 2006 m., pakeitus kooperatinių bendrovių įstatymą (įstatymas atvėrė daugiau kelių ir praplėtė galimybes intensyviau steigtis ne žemės ūkio srities kooperatyvams). Kadangi susitikimas vyko kooperatyvų sąjungai priklausančioje akademijoje, jos atstovai trumpai pristatė akademijos veiklą. Akademija įkurta prieš 60 m., jos tikslas buvo sąjungos kooperatyvų narių, darbuotojų mokymas. Šiuo metu veikla prasiplėtė ir priimami mokytis ne tik kooperatyvų – narių atstovai, bet ir visi pageidaujantys gilinti žinias šioje akademijoje. Mokymas yra daugiau praktinis, kurio metu 4 dienas per savaitę besimokantis asmuo praleidžia pasirinktoje įmonėje ar ūkyje, ir viena diena skirta teorinėms paskaitoms auditorijose. Be mokymų akademija vykdo ir personalo atrankos funkcijas.

Antrą darbinių vizitų dieną Lietuvos delegacija aplankė vaisių ir daržovių kooperatyvą ELO. Tai kooperatyvas, pripažintas augintojų organizacija. Tai pati tinkamiausia teisinė forma prekių apjungimui. Šiam kooperatyvui 60 metų, jis jungia 53 narius. Veiklos pradžioje pagrindinė kooperatyvo produkcija buvo obuoliai, tačiau laikui bėgant jų mažėjo. Apie 1970-uosius metus stipriai didėjo braškių augintojų. Apie 1980-uosius jautėsi daržovių augintojų didėjimas. Šiuo metu didžiausią kooperatyvo veiklos dalį sudaro braškės, taip pat šaldytos daržovės. Šaldymas vyksta kooperatyvo sandėliuose, tačiau prekybai šaldytomis daržovėmis kooperatyvas yra įkūręs atskirą įmonę – uždarąją akcinę bendrovę, kurios 51 proc. akcijų priklauso kooperatyvui, o likę 49 proc. akcijų priklauso atskiriems kooperatyvo nariams, norėjusiems daugiau prisidėti prie šios įmonės veiklos. Kooperatyvo veikla regioninė, ūkiai išsidėstę maždaug 50 km. spinduliu aplink sandėlius, tačiau produkcija prekiaujama visoje Vokietijoje. Kooperatyvo nariai savo produkciją augina, rūpinasi jos nuėmimu ir supakavimu. Į kooperatyvo sandėlius atvyksta jau paruošta pardavimui produkcija (išskyrus šaldytus produktus). Pvz. braškės į kooperatyvo sandėlius atvežamos dėžutėse, į didesnes talpas pakuojama kooperatyvo sandėliuose, tačiau pakavimo įranga kooperatyvui nepriklauso, ji yra ūkininko nuosavybė. Produkcijos auginimui, nuėmimui, pakavimui reikalingą įrangą perka patys augintojai. Kooperatyvui priklauso šaldymo įranga. Produkciją parduoti ūkininkas gali tik per kooperatyvą, savarankiškai neprekiauja. Investicijos ūkiuose gali būti vykdomos pačių ūkininkų, arba investicijas vykdo kooperatyvas, pasinaudodamas ES parama, kurios intensyvumas - 50 proc. Kiekvienas narys moka kooperatyvui metinį mokestį, kuris sudaro 4,1 proc. nuo apyvartos. Šie pinigai skirti tik investicinių projektų įgyvendinimui. Padarytos investicijos (pastatai, įranga ar kt.) lieka kooperatyvo nuosavybėje.

Pagrindinė kooperatyvo veikla – logistika, kooperatyve dirba 7 pardavimo darbuotojai. Kooperatyvo nariai iš anksto nežino savo produkcijos pardavimo kainos, kooperatyvas su savo nariais atsiskaito po pardavimo. Daržovėms būna nustatoma savaitinė kaina, uogoms – dienos kaina. Produkcija suskirstoma į 6 kategorijas pagal savo kokybę, už vienos kategorijos produktą visiems kooperatyvas mokama vienoda kaina, paskaičiavus to produkto kainos vidurkį (dienos - uogoms arba savaitės - daržovėms). Parduodamas vaisius ir daržoves kooperatyvas taiko 8 proc. maržą, tai ir yra pagrindinis kooperatyvo pragyvenimo šaltinis. Didžiausia dalis produkcijos parduodama penkiems didžiausiems mažmeninės prekybos tinklams Vokietijoje, iš jų net 20 proc. nukeliauja pas vieną klientą. Pagrindinis kooperatyvo tikslas: aukšta kokybė, dideli kiekiai, žema kaina.

Pasak kooperatyvo ELO atstovų, kooperacijos pagrindas yra demokratija, pasitikėjimas ir savarankiškumas.

Po pietų delegacija lankėsi pas vieną ELO kooperatyvo narį, auginantį braškes, braškių daigus ir porus. Porus augina kartu su partnerių, iš viso ūkyje augina 180 ha braškių, 150 ha porų. Visus metus ūkyje dirba 8 darbuotojai, sezono metu (braškių derliaus nuėmimo) dar samdoma apie 350 žmonių. Įdomu tai, kad nors ir nemažai aplinkui yra braškių augintojų, konkurencijos parduodant uogas nesijaučia, tačiau yra didelė konkurencija nuomojantis žemę.

Ūkininkas papasakojo apie ūkyje naudojamą lauko gerinimo technologiją, kai metai iki braškių sodinimo laukas užsėjamas tagetėmis, kurios yra puiki priemonė nematodoms naikinti.

Pavakaryje įvyko susitikimas su Vokietijos kooperacijos ekspertais, kurie lankėsi ir Lietuvoje: prof. dr. Julian Voss, prof. dr. Engelhardt, asistente Nina Zimmermann. Buvo aptarti visi įvykę susitikimai Vokietijoje, prisimintas vizitas Lietuvoje. Vokietijos ekspertai dar kartą paragino Lietuvos ūkininkus nebijoti iniciatyvos, kooperuotis ir ieškoti nišų eksportuoti, siūlyti savo produkciją, ieškoti kontaktų įvairiose šalyse, taip pat ir Vokietijoje. Ekspertai pakartojo, kad jie pasiruošę teikti savo pagalbą, konsultacijas, ieškant kontaktų, nustatant Lietuvos kooperacijos lygį ir plėtojant kooperaciją Lietuvoje. Prof. Engelhart pasiūlė savo pagalbą ieškant kontaktų, siūlė kreiptis teisiai į ji su konkrečiais klausimais ir pažadėjo surasti reikalingus ir tikslinius kontaktus, galinčius padėti mūsų šalies atstovams įeiti į rinką. Ekspertai taip pat pasiūlė atlikti rinkos analizę, pateikdami konkrečius pasiūlymus, kokios daržovės ir vaisiai galėtų būti paklausūs eksportui į Vokietiją. Prof. Engelhart išreiškė susidomėjimą ir norą ir toliau dalyvauti visuose projektuose su Lietuva.

Susitikimo pabaigoje įvyko telekonferencinis pokalbis su Austrijos ekspertu Herr Braunstein. Daugiausia diskutuota apie kooperacijos problematiką Lietuvoje, analizuotos Lietuvos gamintojų organizacijų galimybės gauti investicinę ES paramą, galimi pokyčiai naujajame reglamente. Išanalizavęs surinktą informaciją vizito Lietuvoje metu, ekspertas Herr Braunstein pasiūlė Lietuvoje sudaryti darbo grupę, jungiančią ŽŪM, ŽŪR ir ž.ū. kooperatyvų atstovus. Jo siūlymu ta darbo grupė galėtų įkurti pilotinę gamintojų organizaciją. Lietuvoje vis dar yra daug painiavos, todėl reikalinga sukurti pilotinę organizaciją ir jos pagalba mokytis ir ieškoti išeičių. Remiantis gautais rezultatais bus galima rengti įstatyminę bazę, kurti teisės aktus, kurie padėtų dirbti gamintojų organizacijoms. Taip pat ekspertas rekomendavo sukurti nacionalinę gamintojų organizacijų strategiją, kuri derėtų su visais ES teisės aktais.

Paskutinę vizito dieną delegacija lankėsi Vokietijos profesinio rengimo mokykloje Deula. Tai privati mokykla, kurios pagrindinis tikslas – lydėti besišviečiantį žemės ūkyje. Ši mokykla bendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis, su vairavimo mokyklomis, su technikos būreliais.

Studentai į šią mokyklą patenka trim būdais:

1. per žemės ūkio ministeriją (mokiniai, ateinantys iš ž.ū. mokyklų);
2. per darbo biržą (ruošiant įdarbinant bedarbius);
3. per privačius asmenis, įmones, siunčiančius savo darbuotojus tobulintis.

Panašių mokymo įstaigų Vokietijoje yra daug, tad tarp jų gana didelė konkurencija. Siekdamos būti išskirtinėmis Deula mokyklos siūlo daug papildomų paslaugų, tokių kaip mokymas vairuoti skirtingas transporto priemones ar supažindinimas su kuo įvairesne technika. Delegacijos nariai turėjo progos pasidairyti po mokymo bazę, apžiūrėti patalpas, susipažinti su naudojamu inventoriumi.

Apibendrinant galima teigti, kad šis Lietuvos atstovų vizitas buvo be galo įdomus ir informatyvus, dalyviai turėjo galimybę ne tik teoriškai susipažinti su kooperatyvais Vokietijoje, bet ir pasidairyti po jų gamybines ir logistikos bazes, pabendrauti su konkrečiose srityse dirbančiais specialistais.

ŽŪR informacija